Tavo kūnas vienu metu valdo dešimtis tiekimo grandinių… ir tu to net nepastebi.
Kai kurios maistinės medžiagos kaupiamos ilgam laikui.
Kitos sunaudojamos akimirksniu.
Dar kitos – užrakinamos tam tikruose audiniuose, kad būtų pasirengusios veikti tada, kai jų prireiks.
Visa tai vyksta tyliai, kiekvieną dieną, kiekvieną valandą.
Ši schema parodo:
Vandenyje tirpius vitaminus, kurie organizme neužsilaiko ir turi būti gaunami reguliariai.
Riebaluose tirpius vitaminus, kurie kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje, sudarydami ilgalaikes atsargas.
Pagrindinius mineralus, reikalingus ląstelių veiklai, skysčių balansui ir nervų sistemai.
Mikroelementus, kuriuos organizmas saugo labai tiksliai, nes jų reikia mažais, bet kritiškais kiekiais.
Jei kada nors galvojai, kodėl kai kurių medžiagų trūkumas pasireiškia greitai, o kitų – tik po mėnesių ar net metų, štai atsakymas: skirtingos maistinės medžiagos laikomos visiškai skirtingai.
🔍 Keletas detalių, slypinčių schemoje:
🔹 Vitaminas B12 daugiausia kaupiamas kepenyse – jo atsargų gali užtekti net keliems metams, todėl trūkumas juntamas lėtai.
🔹 Vitaminai C, B1 ir B2 beveik nekaupiami – juos organizmas sunaudoja iš karto, tad kasdienis jų gavimas būtinas.
🔹 Vitaminai D, A, E ir K kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje, sudarydami sezonines ar ilgalaikes atsargas.
🔹 Geležis, cinkas, varis, selenas saugomi kaulų čiulpuose, fermentuose, organuose ir imuninėse ląstelėse – jie greitai mobilizuojami esant poreikiui.
🔹 Elektrolitai – kalis, natris, chloridas, magnis – laikomi ląstelių ir tarpląstelinėse terpėse, reguliuoja širdies ritmą, nervų signalus ir raumenų susitraukimus.
🔹 Jodas koncentruojamas skydliaukėje, nes medžiagų apykaitos hormonai turi būti gaminami be vėlavimų.
🧬 Papildoma informacija pagal schemą:
Kur dar kaupiamos maistinės medžiagos?
Vitaminai B3, B5, B6, B7 ir B9 pasiskirsto įvairiuose audiniuose, ypač kepenyse, raumenyse ir kraujyje.
Kalcis ir fosforas – saugomi kauluose ir dantyse, nes jie sudaro struktūrą ir reguliuoja nervų impulsus.
Magnis – laikomas kauluose, raumenyse ir širdies audiniuose.
Kalis ir natris – daugiausia ląstelių viduje ir išorėje esančiuose skysčiuose.
Geležis – kaupiama blužnyje, kepenyse ir kaulų čiulpuose.
Varis – randamas kepenų, smegenų ir širdies audiniuose.
Manganas – saugomas kasos ir kaulų audiniuose.
Fluoras – integruojamas į dantis ir kaulus, stiprina jų struktūrą.
Siera – yra daugelyje baltymų ir junginių, todėl plačiai pasklidusi po audinius.
Selenas– kaupiasi skydliaukėje, kasoje ir kepenyse.
Chromas– susijęs su gliukozės apykaita, randamas raumenyse ir riebaliniame audinyje.
Kai supranti, kaip visos šios saugojimo sistemos susijusios, mityba nustoja būti chaotiška – ji tampa strategiška.
Visa ši sudėtinga sistema dirba tau be pertraukos — bet ji gali veikti tik tada, kai nuolat suteiki savo kūnui tai, ko jam reikia. Kadangi dalis maistinių medžiagų kaupiasi ilgai, o kitos išnyksta iš organizmo vos per kelias valandas, svarbiausia yra reguliarumas.
Būtent todėl daugelis žmonių jaučia energijos svyravimus, silpnesnį imunitetą, lėtesnį atsistatymą po ligų ar nuovargį — ne todėl, kad kažko trūksta drastiškai, o todėl, kad tam tikros medžiagos tiesiog nesukaupiamos ir turi būti gaunamos kasdien.
Štai kodėl kasdienė, stabili mikroelementų ir antioksidantų tėkmė yra tokia svarbi.
🌱 Kodėl verta kasdien vartoti „Fulvic“?
Fulvic junginiai veikia kaip natūralūs chelatai ir transporto molekulės — jie padeda:
* pagerinti vitaminų bei mineralų įsisavinimą,
* palaikyti ląstelių energijos gamybą,
* lengvinti detoksikaciją,
* atstatyti elektrolitų balansą,
* papildyti mikroelementus, kuriuos kūnas naudoja greitai ir nekaupia.
Kitaip tariant, jie užpildo tas „spragas“, kurios atsiranda dėl skirtingų maistinių medžiagų saugojimo sistemų, parodytų schemoje.
Jeigu nori palaikyti nuolatinį maistinių medžiagų prieinamumą, sustiprinti savo organizmo gebėjimą atsistatyti ir užtikrinti, kad kiekviena ląstelė gautų tai, ko jai reikia — dienos Fulvic porcija yra vienas paprasčiausių būdų tai pasiekti.
❤️🌿
